Maisto produktų kokybės ir ypač jų saugos užtikrinimas, t. y. nekenksmingumas vartotojui, yra pagrindinis šiuolaikinės maisto pramonės, viešojo maitinimo ir maisto prekybos įmonių uždavinys. Svarbiausius maisto kokybės ir saugos rodiklius reglamentuoja įvairūs teisės aktai – įstatymai, higienos normos, privalomieji rodikliai, techniniai reglamentai ir kt. Daugelyje pasaulio valstybių yra priimti įstatymai ir kiti norminiai aktai, reglamentuojantys valdymo sistemas, skirtas reguliuoti ir užtikrinti maisto saugą. Pagal jų taikymą šiuos įstatymus bei kitus teisės aktus sąlyginai galima skirstyti į pasaulinius, Europos Sąjungos ir nacionalinius. Lietuvai tapus Pasaulinės prekybos organizacijos nare ir stojant į Europos Sąjungą, nacionaliniai maisto saugos teisės aktai buvo sudaromi taip, kad jie atitiktų atitinkamas Jungtinės FAO/WHO Codex Alimentarius komisijos ir ypač Europos Sąjungos direktyvas bei reglamentus. Pagrindinis maistui skirtas nacionalinis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos maisto įstatymas, kuriame maisto saugai yra skirtas 4 straipsnis „Pagrindiniai maisto saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimai”; pagrindinės šio įstatymo nuostatos yra išsamiai išdėstytos Lietuvos higienos normoje HN 15:2003 „Maisto higiena”. Visi šie ir kiti pagrindiniai teisės aktai yra išvardyti antrame knygos skyriuje.
Rizikos veiksnių analizės svarbiųjų valdymo taškų sistemos parengimas maisto įmonėse turinys